Įkandin asmeninių automobilių į elektrifikacijos epochą rieda ir Europos sunkusis transportas – gamintojai vienas po kito pristato tradiciškai dyzelinu varomų sunkvežimių elektrines versijas.
Tylių ir netaršių sunkvežimių vis dažniau išvystame ir Lietuvos gatvėse, o viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų operatoriai kalba apie stotelių pritaikymą jiems. Ar Lietuva jau pasiruošusi šiam perėjimui ir sunkiojo transporto segmente?
Europos Sąjungos (ES) valstybės įsipareigojo iki dešimtmečio pabaigos užtikrinti, kad pagrindiniuose transeuropinio tinklo keliuose (Trans-European Transport Network, TEN-T) kas 60 kilometrų būtų įrengtos aukštos galios įkrovimo stotys sunkiasvoriam elektriniam transportui.
TEN-T tinklas jungia ES valstybių narių sostines ir didžiuosius miestus, jūrų ir oro uostus, geležinkelių terminalus ir svarbius transporto mazgus. Į šį tinklą Lietuvoje įtrauktos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“, magistralinis kelias Vilnius–Kaunas–Klaipėda, geležinkelis Vilnius–Klaipėda, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, kiti svarbūs transporto infrastruktūros objektai.
Viešai prieinamų įkrovimo prieigų informacinės sistemos duomenimis, rugsėjį Lietuvoje buvo įrengtos 4 468 viešosios įkrovimo prieigos, tad atrodytų, kad įsipareigojimas dėl sunkvežimių neturėtų būti problema. Tačiau dėl konstrukcinių ypatumų sunkiajam transportui ne visuomet tinka lengviesiems elektromobiliams skirtos įkrovimo prieigos, todėl daug kur reikia užtikrinti patogų privažiavimą prie įkroviklių didelių gabaritų technikai.
Didžiausią Lietuvoje viešųjų įkrovimo prieigų tinklą „Ignitis ON“ valdančios bendrovės „Ignitis“ Elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta sako, kad sunkiojo transporto priemonėms taip pat reikalingos gerokai galingesnės prieigos, o efektyviam elektra varomų sunkvežimių naudojimui ne mažiau svarbus ir įkrovimo taškų tankis.
„Elektrinį sunkųjį transportą naudojančios įmonės pasižymi poreikiu itin tiksliai planuoti maršrutus. Todėl joms svarbu tiksliai žinoti įkrovimo vietas, jose galimą pasiekti įkrovimo galią, kuri iš esmės lemia ir įkrovimo laiką. Iš šio poreikio ir atsirado numatyti atstumai, kuriais vienas nuo kito prie pagrindinių kelių ar logistikos mazgų turi būti įrengiami įkrovimo parkai“, – paaiškina ekspertas.
Galutinis ES tikslas – iš tūkstančių įkrovimo prieigų suformuoti elektra varomų sunkvežimių koridorius, kuriais galėtų judėti tolimųjų maršrutų transportas. Tačiau, pašnekovo teigimu, ne mažiau svarbūs ir lokalūs tikslai, padedantys prie netaršaus transporto pereiti vis daugiau įmonių.
„Mūsų tikslas – pasiekti tokį tinklo tankį ir užtikrinti tokią kainodarą, kad nuosavas įkrovimo vietas turinčios bendrovės galėtų į maršrutus įtraukti papildomas įkrovimo sesijas ir viešosiose prieigose. Tai leistų joms gerokai lanksčiau ir patogiau vykdyti kasdienę veiklą, todėl elektrinė transporto priemonė taptų daug efektyvesnė“, – pažymi E. Balta.
Jau sėkmingai pritaiko
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, kad paskatų verslui elektrifikuoti transporto parkus daugėja visose Europos valstybėse: nuo galimybės gerokai sumažinti eksploatacinius kaštus iki klientų konkursuose vis dažniau atsirandančio kvalifikacinio „žaliųjų pervežimų“ kriterijaus.
Štai ir Lietuvoje jau važinėja elektrinės betonvežės, atliekų surinkimo ir įvairių kitų komunalinių paslaugų transportas, o didmiesčiuose nedidelius krovinius ar siuntas pristato elektriniai mikroautobusai bei vidutinio svorio sunkvežimiai. Pajūryje reguliariuose maršrutuose pradėjo kursuoti elektrinės transporto priemonės, o miestuose plečiamas baterinių autobusų naudojimas.
2025 m. rugsėjo 1 d., „Regitros“ duomenimis, mūsų šalyje buvo registruoti 698 N1 klasės elektromobiliai – tai 32 proc. daugiau nei paskutinę 2024 m. dieną.
„Panašiai kaip progresuoja lengvieji elektromobiliai, taip vystosi ir sunkusis elektrinis transportas. Jis nuvažiuoja vis toliau, o verslo poreikiams pritaikomas vis geriau. Tad dalis sunkiojo transporto rūšių jau dabar veikia puikiai, ypač ten, kur veikla vyksta mieste“, – aiškina transporto žinovas.
Atsargiai planuojama, kad netolimoje ateityje plėsis itin galingi MCS (Megawatt Charging System) įkrovimo mazgai, leidžiantys sunkvežimiui pasiekti iki 1 MW įkrovimo galią ir per 30 minučių papildyti energijos atsargas ilgiems tarptautiniams reisams. Tam rengiasi ir Lietuvos įmonės. Pavyzdžiui, „Finėjas Group“ parką papildė pirmieji „Mercedes-Benz eActros 600“ vilkikai, galintys realiomis sąlygomis nuvažiuoti apie 500 kilometrų.
Vis dėlto, V. Miliaus teigimu, elektriniais sunkvežimiais įveikiami tolimieji maršrutai dar tebėra labiau bandymų stadijoje, o štai regioniniuose pervežimuose ši technologija jau veikia.
„Vilkikai gerėja visomis savybėmis. Tačiau tokiam sunkiajam transportui tenka gerokai daugiau iššūkių – ypač įsikraunant dėl jų gabaritų. Todėl dažniausiai jie kraunami įmonių teritorijose, bet užsienyje jau matau viešosiose vietose besikraunančius sunkvežimius, kur specialiai jiems įrengtos tinkamos vietos. Pati stotelė niekuo nesiskiria, tačiau pastatyti vilkiką su puspriekabe įkrovimui nėra taip paprasta“, – sako pašnekovas.
Daugėja itin galingų prieigų
Lietuvoje taip pat sparčiai daugėja itin greito įkrovimo taškų. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ tinkle jau veikia 9 prieigos, kuriose galima įsikrauti 300 kW ir didesne galia. Jos įrengtos strategiškai: prie pagrindinės automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda, taip pat 360 kW galios įkrovimo stotelė įdiegta LTG Vilniaus intermodaliniame terminale, kur elektriniai vilkikai, atvežantys konteinerius ar priekabas tolesniam gabenimui geležinkeliu, gali čia pat įsikrauti ir tęsti kelionę.
Daugiau kaip 300 kW galia pasižymi ir keliose degalinėse prie minėtos magistralės, taip pat „Via Baltica“ kelyje bei Panevėžio aplinkkelyje įrengtos prieigos. Pavienių itin greito įkrovimo taškų šalyje randasi vis daugiau, tad plėtra vyksta.
„Be to, vien mūsų tinkle Lietuvoje veikia 159 HPC (High power charging) viešojo įkrovimo prieigos, kur bet kurias transporto priemones galima įkrauti 150 kW ir didesne sparta. Artimiausiuose planuose numatyti tikslingai sunkiajam transportui pritaikyti įkrovimo parkai. Kuo tinklas bus tankesnis, tuo daugiau įmonių galės apsvarstyti patogų perėjimą prie elektrinio transporto“, – pažymi E. Balta.
V. Miliaus teigimu, Lietuvoje kai kur apribojimu tampa ne tiek gabaritų ar įkrovimo galios tinkamumas, kiek projektavimo spragos. Anot eksperto, į kai kurias stoteles sunkvežimiai nesunkiai įtelpa, tačiau įvažiuoti draudžia kelių eismo ženklai.
„Manau, visas tokias detales nesunku išgaudyti ir infrastruktūrą tinkamai pritaikyti, jei apie tai bus galvojama iš anksto. Atrodo, kad po truputį viskas juda į priekį – kaip ir buvo su lengvaisiais elektromobiliais, kuriems dabar viešųjų įkrovimo vietų jau netrūksta“, – reziumuoja pašnekovas.
